sūkuriuoti

sūkuriúoti, -iúoja, -iãvo NdŽ, sū̃kuriuoti, -iuoja, -iavo BŽ70, NdŽ; Rtr, sukuriuoti Rtr 1. intr. suktis sūkuriais: Pūstelėjus vėjui, vanduo tarp prieplaukos polių imdavo sūkuriuoti ir plaktis rš. Rudeniškai sūkuriuoja ir šniokščia upė rš. Pro sūkuriuojantį dulkių debesį nesimatė nei kelio, nei tolstančio kaimo J.Avyž. Ties ganykla sūkuriuoja geltoni sudžiūvę lapai J.Dov. | prk.: Argi vėl kaip sausas lapas sūkuriuosiu vienų vienas? V.Myk-Put. 2. tr. sukti sūkuriais: Ten, kur džiugino oazės ir nakvojo karavanai, vien tik karštą, lakų smėlį sūkuriuoja uraganai V.Myk-Put. 3. intr. prk. smarkiai, audringai vykti, reikštis: Mano mažoje galvoje verčiasi ir sūkuriuoja bobutės žodžių sukeltos naujos ir keistos mintys rš. O gyvenimas sūkuriavo toliau tarytum ištvinusi upė, senos vagos ieškodama rš. 4. intr. daugybei judėti sukiojantis: Varnos jį laukais lydėjo, grėsmingai sūkuriuodamos virš galvos V.Bub. Mašalai sū̃kuriavo stulpu NdŽ. Pakišamuoju tinklu žvejojama tarp žolių, negiliai, jį pakišant ten, kur pastebima sūkuriuojant būrį žuvų rš. Bobos negalėjo prasigrūsti pro sūkuriuojančius šokikus rš. | refl. LL579: Maži debesėliai sūkuriuojas Švnč. 5. intr. siūbuoti: Rugiai tik sūkuriúoja Alk. Oi, paliaukit, rugužėliai, jūs taip smarkiai sūkuriavę! P.Vaič. | refl.: Su tokiu kriokimu ėjo, jog apie jį (bulių) vis žolė sūkuriavos BsV358. 6. žr. sūkurioti 1: Jis vakarais sūkuriuodavo po parką, tikėdamasis ją pamatyti rš. 7. intr. Rsn buriuoti prieš vėją: Šiam sunkiam darbui apibūdinti Kuršių marių žvejai turėjo susikūrę virtinę specialių žodžų: kartenti, virtauti, šlakuoti, sūkuriuoti, vingiuoti sp. 8. tr. niūniuoti vedant ar mėginant melodiją. 9. intr. dainuoti graudinant: Jos pradeda sū̃kuriuot [per vestuves] Ūd. \ sūkuriuoti; įsūkuriuoti; pasūkuriuoti; susūkuriuoti